Kartais mane u\u017epl\u016bsta labai keisti jausmai. Da\u017enai sav\u0119s klausiu:<\/p>\n\n\n\n
Kas sunkiau?<\/p>\n\n\n\n
Kai Tave ka\u017ekas nuvilia ar kai Tu pats save nuvili?<\/p>\n\n\n\n
Lengviau atleisti tam, kuris Tave \u012fskaudino ar atleisti sau pa\u010diam?<\/p>\n\n\n\n
Skausmas didesnis Tavo ar to kito \u017emogaus?<\/p>\n\n\n\n
Kaip apskritai lyginamas skausmas? Kokia skale jis matuojamas? Nuo vieno iki de\u0161imties? O kaip j\u012f pasverti, jei Tau skauda \u0161ird\u012f? Jei Tau skauda ne d\u0117l galimos ligos, bet d\u0117l to, kad jautiesi kaltas, nepadar\u0119s visko k\u0105 gal\u0117jai padaryti, nesurizikavai kai tur\u0117jai tam galimyb\u0119 ir t\u0105 akimirk\u0105 praradai daugiau nei manei, kad gali prarasti.. <\/p>\n\n\n\n
Li\u016bdesys ateina ir praeina. Nusivylimas irgi pama\u017eu slopsta, bet kalt\u0117.. Ji taip lengvai nepalieka. Ji \u017eeid\u017eia l\u0117tai ir po truput\u012f. B\u016bna moment\u0173, kad atrodo jau viskas. Jau pra\u0117jo. Lengviau. Bet po akimirkos supranti, kad tai buvo lyg tyla prie\u0161 audr\u0105 ir tas galingas jausmas apimsiantis vis\u0105 Tave dar tik ateina. Ar lengva taip gyventi? Ne. Ar yra pasirinkim\u0173 kaip i\u0161 to li\u016bno i\u0161tr\u016bkti? Manau, kad taip, bet kaip, dar nei\u0161siai\u0161kinau. <\/p>\n\n\n\n
Ir tokiomis b\u016bsenomis a\u0161 vis tik suprantu, kad atleisti kitam yra kur kas lengviau nei atleisti sau. Juk galb\u016bt atleisi tam kitam ir daugiau su juo nebeb\u016bsi ir jo nebepamatysi, o su savimi reik\u0117s gyventi vis\u0105 gyvenim\u0105.<\/p>\n\n\n\n
Geriausia b\u016bt\u0173 tai priimti kaip gyvenimo pamokas ir \u017eingsniuoti toliau, bet per da\u017enai \u017emogus klysta v\u0117l ir v\u0117l. Kod\u0117l? Kod\u0117l negali pasimokyti i\u0161 pirmo karto, kad netekt\u0173 nusivilti v\u0117l ar, kad nebe\u012fskaudint\u0173 kit\u0173? Tai tarsi mistika, nes tikriausiai daugelis i\u0161 m\u016bs\u0173 apie tai susim\u0105stome.. <\/p>\n\n\n\n
Gyvenimas dabartimi yra geriausias sprendimas, bet praeitis labiausiai vejasi tuos, kurie jau\u010diasi kalti d\u0117l padaryt\u0173 klaid\u0173 praeityje, o \u012f ateit\u012f labiausiai susikoncentrav\u0119 tie, kurie i\u0161 prigimties yra tarsi gim\u0119 optimistai ir \u012f visk\u0105 \u017ei\u016bri pozityvumo akimis. Tai kas tada gyvena \u010dia ir dabar? <\/p>\n\n\n\n
Matyt esu per didel\u0117 filosof\u0117, nes ie\u0161kau atsakym\u0173 \u012f klausimus, kuriuos pati sau u\u017eduodu. Da\u017enu atveju b\u016bnu nesuprasta, nes esu kitokia. Nors a\u0161 ir nesijau\u010diu b\u016bdama kaip visi. A\u0161 patinku sau tokia, kokia esu \u0161iandien.<\/p>\n\n\n\n
B\u016bdama vaiku negalvojau kokia b\u016bsiu u\u017eaugusi, bet \u0161iandien tai sav\u0119s ma\u017eajai versijai pasaky\u010diau, kad viskas kas nutinka gyvenime yra ne \u0161iaip sau. Viskas ateina ir i\u0161eina savu laiku. Ka\u017ek\u0105 prarad\u0119 atrandame ka\u017ek\u0105 naujo. I\u0161gyven\u0119 skausm\u0105 u\u017esiauginame nauj\u0105 od\u0105 ir tampame stipresni ir ma\u017eiau pa\u017eeid\u017eiami. Netek\u0119 laim\u0117s kit\u0105 kart\u0105 j\u0105 vertiname visi\u0161kai kitaip. <\/p>\n\n\n\n
Tad kit\u0105 kart\u0105 kai galvosi, kad skauda tik Tau, prisimink, kad kitam gali skaud\u0117ti ne k\u0105 ma\u017eiau. Ir kai manysi, kad atleisti ir suteikti dar vien\u0105 prog\u0105 nebeverta, prisimink kaip jauteisi tada, kai kitas \u017emogus tos progos nesuteik\u0117 Tau.<\/p>\n\n\n\n
Nereikia b\u016bti advokatu ir ie\u0161koti kaip pateisinti tik savo veiksmus ir poelgius. Kur kas geriau b\u016bti teis\u0117ju ir \u012fsijausti bei i\u0161klausyti ne tik tai k\u0105 nori Tu pasakyti, bet ir pabandyti suprasti kaip jau\u010diasi tas kitas \u017emogus. <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Kartais mane u\u017epl\u016bsta labai keisti jausmai. Da\u017enai sav\u0119s klausiu: Kas sunkiau? Kai Tave ka\u017ekas nuvilia ar kai Tu pats save nuvili? Lengviau atleisti tam, kuris Tave \u012fskaudino ar atleisti sau<\/p>\n