Dažnai girdima frazė: ”Tau neskauda, Tu nesikankini. Tau nerūpėjo ir nerūpi.” Ir ši frazė tampa grindžiama vaizdu, kurį mato žmogus išorėje, bet ne viduje.
Po nesusisekusių santykių, išsiskyrimų, praradimų ar netekimų dažnas užsidaro savyje ir trokšta tik būti su savimi ir savo skausmu. Ašarų šluostytoja tampa pagalvė, įtampai atslūgti vartojami svaigieji gėrimai, o prisiminimams stiprinti pasitelkiama itin laki fantazija, minčių galia, nuotraukos ar vieta kuri primena visą tą vaizdą. Ir visa tai yra normalu. Juk reikia kažkaip išgyventi ir išjausti tą skausmą esantį viduje.
Ašaros dažnu atveju yra silpnybės požymis, bet mes juk esame silpni tik iki tol, kol atrandame savyje jėgų tapti stipresniais. Tad silpnumas arba mus žeidžia, arba priešingai, augina. Juk jei nežinotume kas yra stiprybė, manytume, kad silpnybė yra normali būsena ir nereikia ieškoti kelių kaip iš jos išeiti.
Tam ir yra pasaulyje balansas, priešingybės viskam ką turime, matome ir jaučiame. Ir kiekviena būsena turi savų pliusų ir minusų. Tereikia išmokti skaityti savo vidinius jausmus.
Nebūtina šypsotis jei Tau nėra linksma kaip ir nebūtina slėpti ašarų jei Tau sunku. Tiesiog priimk tas silpnybes. Nekovok, neverta. Paprasčiausiai priimk kaip stiprybės ženklą ir užuot stengęsis priešintis visatai, ieškok būdų kaip tą minusą paversti pliusu. Vieniems atradimai užtrunka vos kelias dienas, kitiems žymiai ilgiau, bet mes visi esame pajėgūs keisti save ir išeiti iš būsenos kuri mūsų netenkina.
Ir jei manai, kad kenti ir skauda tik Tau vienam, tai labai klysti. Pasaulyje kasdien liūdi daugybė žmonių, tad Tu ne vienas. Nesijausk vienišas. Žemėje tikrai yra žmogus, kuris mielai pasiimtų dalį Tavo liūdesio, kad tik Tau mažiau skaudėtų. Mes visi turime tą matomą ar nematomą angelą sargą, kuris mums linki tik gero. Tad nenusimink jei jo vis dar neradai. Kartais tai užtrunka. Būna, kad nesėkmės Tave augina ir kai Tau nesiseka penkiolika kartų iš eilės, nenuleisk rankų. Nes dažnai nuleidus rankas būna likęs tik žingsnis iki kalno viršūnės į kurią bandome įkopti.
Pažiūrėk į jūrą, vandenyną, ežerą ar mažytę balą po rytinio lietaus. Ką matai? Visur ir visada įžvelk galimybes. Nes kas gi gali dar labiau Tave motyvuoti jei nei Tu pats/pati save?
