Ar pameni tą pradžią, kai su begaliniu noru, didelėmis viltimis, bet tuo pačiu ir ne ką mažesnėmis baimėmis bei ne itin tvirtu pasitikėjimu žengei į tą paslaptingą nežinomybę? Kai jautei dviprasmiškus jausmus nuo visiško pasitikėjimo galima sėkme iki minčių kratinio su kas sekundę besikeičiančių nuojautų, kad gali ir nepasisekti.
Praėjusiems tą pirminę starto liniją atrodytų, kad atsivėrė platūs horizontai ir pagaliau pajus tą pergalės skonį. Bet ar tikrai startavimas yra laimėjimas? Sau tikriausiai taip, nes dauguma taip ir lieka stovėti prie starto linijos jos neišdrįsę peržengti. Tad Tu jau laimėjai savo asmeninį medalį jei tik radai drąsos pradėti.
Bet manymas, kad gera pradžia – pusė darbo, nesutikčiau. Pirmas žingsnis svarbus, bet kur kas svarbiau nesustoti. Kartais trumpos pauzės yra būtinos, bet per ilgas užsisėdėjimas vienoje vietoje, tarsi tylus žlugdymas savęs pačio iš vidaus. Tobulėjimui ribų nėra, tai mes jas piešiame norėdami jas susikurti. Statome save į savo susikurtus rėmus, įsivaizduojamus kupolus ir ribas, iš kurių bijome išlipti.
Prisimink tą kartą, kai Tave kažkas pastebėjo ar pasakė komplimentą dėl kurio širdis pradėjo plakti dvigubai greičiau. Tą akimirką, kai jautei laimę visa savo esybe. Tą jausmą, kai iš jaudulio vos gaudei orą ir nesugebėjai tramdyti jauduliu dvelkiančių emocijų. Ir nesvarbu kas tai buvo: pirmasis užsakymas, patiktukas, komentaras, medalis, pasidalinimas, pagyrimas ar rekomendacija. Mums, pradedantiems, tai suteikia labai didelę reikšmę ir įgauna ypatingą prasmę. Kiekvienas įvertinimas yra svarbus, nepriklausomai kokiu būdu mus pasiekia.
Žinau tą jausmą, kai tarsi stačia galva neri į plačius vandenynus, nežinodamas kur krantai. Kai turi daugiau klausimų nei atsakymų. Kai viduje jauti ir tuštumą, ir pilnatvę kartu sudėjus. Kai nori padaryti daugiau nei leidžia galimybės. Kai nori įrodyti sau ar kitiems, kad Tu gali ir Tau pavyks. Kai bemieges naktis įprasmini savo darbo vaisiais su tikėjimu, kad tai ką darai turi prasmę ir neš naudą kitiems ir, kad vieną dieną galėsi pasakyti sau, juk padarei viską ką galėjai padaryti, nes darei viską, kad pavyktų ir pavyko.
Pirmieji žingsniai sunkūs. Daug visko nepatirto, nepaliesto, neparagauto. Per mažai žinių ir palaikymo. Per daug kartų girdėtos frazės: ”Tau nepavyks”, ”Neverta pradėti”, ”Tu nesugebėsi”.. Ir per retai skatinamos veikti: ”Jei galiu aš, gali ir Tu”, ”Niekada nenustok tikėti savimi ir savo svajonėmis”, ”Bandyk tol, kol pavyks”.
Ir būtent dėl to yra svarbu tikėti ne tik savimi, bet ir kitais. Nes kai Tau pristigs tikėjimo, jausi jį iš aplinkos tuo pačiu mainais duodamas savo tikėjimą kitiems, tiems, kuriems pristigo pasitikėjimo savimi ir savo jėgomis. Tad būk atidesnis, nes kai Tau atrodo tai tik smulkmena, kitam tai gali būti svarbiausias dalykas šiuo metu ir kai Tau tai pasirodo tik eilinis menkniekis, kitam tai gali būti visas pasaulis.
Tad jei turi svajonių, siek jų, bet leisk jų siekti ir kitiems. Negriauk kitų svajonių, geriau palaikyk jas ir leisk joms augti ir išvysti dienos šviesą, nes visas pasaulis yra lyg svajonių dirbtuvės. Kiekvienas paskatinimas ir kokia nors išraiška išreikštas pripažinimas leidžia suprasti, kad tai nėra darymas šiaip sau ir, kad kažkur yra žmogus, kuriam tai nuoširdžiai įdomu ir reikšminga. Tad jei prijauti žmogaus kūrybai, nelik abejingas. Kiekvienas geras žodis, padėka ir prisidėjimas prie jo augimo kuriančiajam yra be galo svarbus grįžtamasis ryšys.
Ne veltui sakoma, kad meilė, tai kasdienis darbas. Kiekvienas kūrėjas kasdien ieško būdų ir galimybių kaip nustebinti ne tik save, bet ir aplinkinius. Tad meilė, tai abipusiai mainai. Rodykime meilę visais įmanomais būdais ir nė nespėsime susivokti kaip ji pasieks ir mus. Juk meile taip gera dalintis.
